Prieš kelias dienas manęs paklausė, kodėl pastaruoju metu užsidaro nemažai veislynų. Ir ne tų - poros vadų degustatorių, bet ilgą laiką dirbusių ir savo veidą turėjusių. Nes sunku. Ir ne finansine prasme - normalūs fanatikai seniai išlaidų neskaičiuoja :) Sunku gyvūnų ligos, veisimo nesekmės, vados, mirtys, visuomenės nuomonė, socialinių tinklų laido riteriai, zoošizofrenikai, veterinarų nekompetencija, šeimos zyzimas (na, čia man pasisekė :), "kolegų" paspardymai, naujų šeimininkų paieška ir pasitikėjimas jais. Visi dalykai savaip skaudūs, tačiau laikui bėgant kai kurias situacijas išmoksti valdyti. Ir nors šarvas auga, tuo pačiu auga ir sociofobija :). Turbūt labiausiai emociškai pažeidžiamas veisėjas yra patikėdamas savo katavaikį nepažįstamam žmogui. Dar taip sutapo, kad pastarosiomis dienomis kažkas iš mūsų veislyno išvažiavo, kažkas atvažiavo, todėl įspūdžiai updat'inti. Man labai patiko vienos nuostabios kačių fotografės žodžiai, kad įsigyti kačiuką yra tas pats, kaip susigiminiuoti su veisėju. Nu, o giminiuotis, atsiprašau, tai jau toli gražu ne su kiekvienu norisi. Pastebėkite - tai buvo pasakyta iš pirkėjo pozicijų. Tai, žinokit, taip pat yra ir veisėjams. Ir tai visiškai nereiškia, jog vieni yra blogi, kiti - geri. Ne. Tiesiog skirtingi. Ir labai labai nepaprastai be galo svarbu surasti tau skirtąjį - tą Gralio taurę, tiek veisėjui, tiek pirkėjui. Mane labai pamokė praėjusi vasara, kurią kaltinimų lavina baigėsi penkerius metus trukę kažkokie abusive santykiai. Ir ačiū, pamoką išmokau - viskam yra ribos ir enough is enough. Aš sau jau turiu keletą taisyklių:
- Man gyvūno pardavimas nėra tiesiog pirkimo-pardavimo sandoris. Greičiau bendradarbiavimo pradžia. Pagal atsirandančio santykio pobūdį panašu į, tarkim, švietimo paslaugą. Kad viskas vyktų sklandžiai, būtinas mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas. Mūsų atveju - veisėjo ir šeimininkų. Patikėkite, mes labiau už viską norime, kad katukas naujuose namuose būtų mylimas, pateisintų visas viltis ir mums nereikėtų krūpčioti dėl kiekvienos žinutės. - Neparduodu žmonėms, kurie "nelimpa". Nu arba limpa too much :) Va tiesiog. Jeigu neatsitiko chemija, tai ir nereikia. To išmokau su laiku ir taip nebūna dažnai. Bet jeigu nesinori žmogui nusišypsoti, tai nereikia lipdyti per prievartą. Tolimesnis mūsų bendravimas visais gyvūno auginimo klausimais yra per daug jautrus, kad būtų nekomfortiškas. Tai labai svarbu ir būsimiems šeimininkams - neieškokite spalvos, uodegos ilgio ar tuoj pat. Ieškokite veisėjo, su kuriuo esate ant vienos bangos. Jūsų kažkur laukia jūsų veisėjas ir jūsų gyvūnas. - Neveisiu tobulų, nesergančių, nedarančių bordako, nesišeriančių, nereikalaujančių dėmesio. Nepavyko dar tokių "pagimdyti" :) Ir čia norėčiau pakalbėti apie dar vieną dalyką. Kažkuriuo metu veisėjai padarė sau meškos paslaugą, sukurdami mitą "su dokumentais = neserga". Ne, mielieji. Dokumentai įrodo tai, kad gyvūnas yra kilmingas ir veisiamas pagal tarptautinių organizacijų reikalavimus. Jie nėra pliušiniai. Jiems irgi nutinka gyvenimas ir netikėti nemalonumais. Bet dokumentai + atsakingo veisėjo pasirinkimas garantuoja jums genetinių ligų tikimybės minimizavimą, komunikaciją bei sprendimų ieškojimą įvairiose situacijose IR TAI, KAD JŪS ELGIATĖS ATSAKINGAI. Pirkti bedokumentį gyvūną - tolygų išmesti šiukšlę per langą, išpilti mazutą miške, pirkti šanel Gariūnuose. Taigi, tai ir apie jūsų karmą ;) - Neparduodu personažams "ponia, viskas parduodama - sakykit kainą!". Pirmą kartą tai išgirdusi labai sutrikau, nuraudau, kaip jaunamartė ir kažką mikčiojau. Kas man nelabai būdinga :) Tiesiog nebuvau susidūrusi, kad galima kitą žmogų pažeminti vyliojančiu pasiūlymu. Paskui fantazija pasufleravo įvairių skaičių kombinacijų, kurias išgirdus "rokfeleriams" dingsta kalbos dovana arba prasideda necenzūrinė leksika. O ką? Juk klausėte :))) Bet patikėkite, jūs neturite tiek pinigų, kad aš parduočiau pažadėtą ar neparduodamą kačiuką. Ne, nu kai kurie turi... Bet kol kas Elonas Muskas, Billas Gates ar Jeff Bezos dar nebandė iš manęs kačiuko nupirkti, taigi va :) - Mėgstu žmones, kurie klausinėja. Į klausimus jums bijos atsakyti tik tas veisėjas, kuriam yra ką slėpti. Ne, nu nereikia klausti šeimyninės padėties ir pajamų dydžio :) , bet kvailų klausimų apie būsimą augintinį nėra. Tiek trumpai apie šventąjį Gralį, kurio pagrindinė moralė - mums labai svarbu rasti vieniems kitus. Beveik kaip antrąją pusę išsirinkti :) Tokią, kuriai nebaisu naktį skambinti ir klausti, ar normalu, kad va dabar katinui miegant, kažkokia plėvelė iš akies kampučio matosi arba 7 ryte rašyti žinutę, kad aš sapnavau, kad X pabėgo - pažiūrėkit, ar yra? :)))
1 Comment
|
AuthorVisos einamosios veislyno naujienėlės :) Archives |